Jėzuitų švietimas
Įvadas į Ignaco pedagogiką 
Jėzuitų ugdymo bruožai

JĖZUITŲ ŠVIETIMAS


Ignacas Lojola - Jėzaus Draugijos įkūrėjas

 

Septyni studentai susirinko Montmartro koplyčioje ir pasižadėjo, kad, baigę studijas Paryžiaus universitete, liks drauge. Jie gyvens evangeliniu neturtu ir vyks misijoms į Jeruzalę. Jie save vadino "amigos en el Senor" - draugai Viešpatyje, vėliau - Jėzaus Draugija. 1540 metų rugsėjo 27 dieną Jėzaus Draugija buvo formaliai įteisinta kaip religinis ordinas. Ignacas nenoriai prisiėmė Vyresniojo pareigas. Iki pat mirties, 1556 metais jis gyveno keliuose mažuose kambarėliuose Romoje, iš kur ir vadovavo Draugijai.

 

Pirmoji jėzuitų mokykla įkurta Mesinoje (Sicilija) 1548 m. Dirbti švietimo srityje, steigti mokyklas jėzuitus paskatino ir istorinės aplinkybės, žmonių poreikiai. Nuo pat savo veiklos pradžios jėzuitai ugdė jaunuolius, norinčius tapti Draugijos nariais. 1547 metais Mesinos miesto gyventojai prašė Ignaco siųsti jėzuitus, kad steigtų mokyklą ir mokytų jų sūnus. Jis sutiko, nes matė galimybę lavinti jaunus žmones darbui pasauliečių visuomenėje.

"Sutikę atidaryti pirmąją mokyklą Mesinoje bei matydami savo sėkmę joje ir galimybę per mokyklas įeiti į visuomenės gyvenimą (ko bažnyčia nesugebėjo padaryti) jie užsidegė uolumu šį darbą tęsti. Ši veikla Draugijai daugelį metų buvo pagrindinė" (John O' Malley SJ).

Ignacas pradėjo gauti prašymus iš Neapolio, Venecijos, visos Europos ir netgi tolimesnių kraštų. Supratęs, kaip gali pasitarnauti Bažnyčiai, jis aplinkraščiu patarė Draugijai steigti kolegijas visoje Europoje. 1551 metais buvo įkurta Romos kolegija, kuri vėliau tapo Grigališkuoju universitetu. Užrašas ant durų skelbė: "Gramatikos, humanitarinių mokslų ir krikščioniškos doktrinos mokykla. Nemokamai." Netrukus Romos kolegija tapo geriausiai organizuota mokslo žmonių bendruomenė Vakarų pasaulyje.

 

Jėzuitų pedagogika grindžiama specifine ir išsamia "gyvenimo filosofija" Kiekvienos ugdymo sistemos pagrindas yra požiūris į žmogų, jo prigimtį. Tik žinodami, kas yra žmogus, mes galime pasakyti, kaip jis turėtų būti ugdomas. Kitaip nei visuomeninė paprastų bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo forma, katalikiškas ugdymas skatina specifinį požiūrį į žmogaus ir apskritai žmogiškojo gyvenimo kilmę bei tikslą. Taigi Jėzuitų pedagogika, kaip neatskiriama katalikiško švietimo dalis, remiasi specifine ir išsamia "gyvenimo filosofija".

"Žmogus sukurtas šlovinti, garbinti ir tarnauti Dievui, mūsų Viešpačiui, ir per tai išgelbėti savo sielą; kiti dalykai sukurti dėl žmogaus, kad jam padėtų siekti tikslo, dėl kurio jis sukurtas.

Vadinasi, žmogus tiek jais turi naudotis, kiek jie padeda siekti jo tikslo, ir tiek jų atsisakyti, kiek jie tam trukdo" (Iš Dvasinių pratybų).

 

Ignaco švietėjiška vizija buvo apibūdinta dviejuose pagrindiniuose dokumentuose: Jėzaus Draugijos konstitucijose, kurias parašė pats Ignacas 1547-1551 m. laikotarpiu, ir Ratio Studiorum (Studijų planas) išspausdintame 1599 m.

Darbą švietimo srityje Ignacas ir pirmieji jėzuitai pasirinko patys. Bažnyčios reakcijos prieš Reformaciją laikotarpiu jie suprato, kaip labai reikalingi gerai paruošti ir išlavinti katalikų vadovai. Konstitucijų IV dalies preambulėje Ignacas apibūdina pagrindinį jėzuitų švietimo įstaigos tikslą:

"Draugijos kryptingai siekiamas tikslas yra padėti jos nariams ir kitiems žmonėms pasiekti galutinį tikslą, dėl kurio jie yra sukurti. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti mokymo ir gebėjimo jį panaudoti struktūrą, kad kitiems padėtume geriau pažinti Dievą, mūsų Kūrėją ir Viešpatį, ir labiau jam tarnauti. Todėl Draugija steigia kolegijas ir kai kuriuos universitetus".


Mokslas - tik priemonė galutiniam gyvenimo tikslui siekti

 

Ignacas tikėjo, kad gyvenimas yra kreipiamas į absoliutų ir transcendentinį gėrį. Asmeniui, kaip Dievo kūriniui, svarbiausia yra artimas ryšys su Dievu; visa kita, vadinasi, ir išsilavinimas, turi reliatyvų pobūdį.

"Ne meilė mokslui kaip tokiam įkvėpė jį, bet nenumaldomas ir praktinis pasišventimas tikslui, kuriam išsimokslinimas gali tarnauti. Tai būdingas Ignaco požiūris, kuriame išsilavinimo tikslingumą lemia krikščioniškas požiūris į gyvenimo tikslą; mokslas tarnauja Dievo ir žmonijos meilei. Šis požiūris išskiria Ignacą iš kitų Renesanso humanistų" (John W. Donohue SJ).


Jėzuitai išrado tai, ką galėtume vadinti "į vaiką nukreiptu švietimu"

Ratio Studiorum ir jėzuitų švietimo sistema originali ne dėl mokslo programos ar pedagoginių metodų. Išskirtinumas yra tas, kad jėzuitai pirmą kartą tradicinę mokymo programą ir metodus sistemingai pritaikė plačiam švietimo institucijų tinklui. Visos jėzuitų mokyklos, nesvarbu, kur jos būtų, veikė pagal bendrą, standartinį švietimo projektą. Tėvas Donohue pastebi, kad jėzuitai išrado tai, ką galėtume vadinti "į vaiką nukreiptu švietimu". Mokyklose dėmesys buvo sutelktas į mokinį ir siekiama, kad pamokos būtų kūrybingos ir įdomios. Jėzuitų įnašą į Renesanso švietimą galėtume apibūdinti taip:

Kiekvienu atveju pirmosios jėzuitų mokyklos buvo novatoriškos dėl šių jų bruožų: mokymo programos originalumo; tvarkos vertinimo, laipsniško perėjimo nuo vieno lygio prie kito;taip pat dėl darbui pasišventusių, gerai paruošusių mokytojų. Iš esmės Ratio programa ir metodai nėra originalūs, tačiau pagrįstai galima tvirtinti, kad žinomos medžiagos išdėstymas į laipsniškai progresuojančią sistemą buvo naujas. Rūpestis tvarka ir metodu, kurį ši struktūra įkūnijo, buvo ne tik jėzuitų edukacinės teorijos bruožas, bet ir naujas elementas tuo laikotarpiu.


Jėzuitų švietimo tikslas yra dvasinis - išugdyti Dievo meilės pajautimą ir nusiteikimą tarnauti artimui

 

Ratio Studiorum išskiria kelis jėzuitų švietimo bruožus:
1. Galutinis jėzuitų švietimo tikslas yra dvasinis - išugdyti gilų žmogišką Dievo meilės pajautimą ir nusiteikimą tarnauti artimui.
2. Intelektinių, moralinių ir dvasinių ugdymo aspektų integracija, siekiant perteikti žinias ir išlavinti krikščioniškas dorybes.
3. Ne žinių kaupimo, o formacijos akcentavimas, charakterio tobulinimas, mąstymo įgūdžių lavinimas.
4. Metodiškumo ir tvarkos sureikšminimas: siekiama, kad pirmiausia moksleiviai turėtų tvirtus pagrindus, o tik paskui tam tikra tvarka būtų pateikiama vis sudėtingesnė mokymo medžiaga.
5. Aktyvaus mokinių dalyvavimo mokymo procese ugdymas.
6. Dėmesys humanitariniams mokslams ir menams.
7. Eloquentia perfecta - kritinio mąstymo, t.y. sugebėjimo įtikinančiai ir laisvai reikšti savo mintis žodžiu bei raštu, lavinimas.

 

Jėzuitų švietimo įstaigos rūpinasi asmeniu, o ne tik dalykine kompetencija

 

Apibendrindami galime sakyti, kad jėzuitų ugdymas siekia žmogiškos brandos (o ne vien žinių perteikimo), ugdo žmogų, suprantantį gyvenimo prasmę, savo vietą bendruomenėje, turintį tvirtus įsitikinimus, darbštų, pareigingą. Jėzuitų švietimo įstaigos skiriasi nuo tų mokymo įstaigų, kurios nejučiomis aplenkia esminį rūpestį žmogumi, asmeniu, rūpindamosi tik dalykine kompetencija. Jėzuitų ugdymas padeda pažinti tikrovę atvira širdimi ir protu, įžvelgti ir rinktis tai, kas tarnauja didesnei Dievo garbei.

Jėzuitų švietimo įstaigos rūpinasi asmeniu, o ne tik dalykine kompetencija Apibendrindami galime sakyti, kad jėzuitų ugdymas siekia žmogiškos brandos (o ne vien žinių perteikimo), ugdo žmogų, suprantantį gyvenimo prasmę, savo vietą bendruomenėje, turintį tvirtus įsitikinimus, darbštų, pareigingą. Jėzuitų švietimo įstaigos skiriasi nuo tų mokymo įstaigų, kurios nejučiomis aplenkia esminį rūpestį žmogumi, asmeniu, rūpindamosi tik dalykine kompetencija. Jėzuitų ugdymas padeda pažinti tikrovę atvira širdimi ir protu, įžvelgti ir rinktis tai, kas tarnauja didesnei Dievo garbei.

 

Renginių kalendorius

Parama internetu

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Kauno jėzuitų gimnazija, Powered by Joomla! and designed by SiteGround web hosting